Kontraindikacijos šalto vandens terapijai
Knygoje „Šaltojo vandens maudynės“, kurią parašė prancūzų gastroenterologas Nicolas Iconomidis, MD. Po daugiau nei 30 metų plaukiojimo atvirame Viduržemio jūros vandenyje prie Marselio krantų, dr. Iconomidis sujungė savo patirtį, medicinines žinias ir mokslo supratimą, kad sudarytų praktinį gidą plaukikams, kurie nori plaukioti visus metus. Taigi, kada geriau nesirinkti maudynių šaltame vandenyje?
Dr. Iconomidis įtraukė kontraindikacijų sąrašą, susijusių su šalto vandens terapija, kurios vertos dėmesio. Jis jas suskirstė į keturias kategorijas:
- Širdies ir kraujagyslių sistemos
- Neurologines
- Ligos, susijusios su šalčiu
- Nepageidaujamos sąveikos su vaistais
Širdies ir kraujagyslių sistema
Kaip ir fizinis aktyvumas, sąmoningas šalčio naudojimas yra būdas stimuliuoti širdies ir kraujagyslių sistemai, kad ji augtų, atsigautų ir stiprėtų. Tačiau svarbu įsitikinti, kad šis stresas būtų naudingas, o ne žalingas. Širdies ir kraujagyslių kontraindikacijos susijusios su šalto vandens terapija, apima tris pagrindines sritis: 1) kraujospūdį, 2) širdies ritmo sutrikimus ir 3) plaučių edemą.
Aukštas kraujospūdis
Oulu universitetas Suomijoje tyrė kraujospūdžio pokyčius 41 vyrui su hipertenzija (55–65 metų amžiaus), kurie 15 minučių buvo veikiami šalčio (−10°C, vėjo greitis 3 m/s, žieminiai drabužiai), palyginti su 20 vyrų be hipertenzijos.
Jie nustatė, kad trumpalaikis sąmoningas šalčio poveikis padidino sistolinį kraujospūdį 20 mmHg ar daugiau. Suomijos mokslininkai padarė išvadą:
„Trumpalaikis šalčio poveikis padidina centrinio aortos kraujospūdį ir širdies darbą, o miokardo deguonies poreikis šiek tiek padidėja, palyginti su kraujo tiekimu net gydant hipertenziją turinčių vidutinio amžiaus vyrų. Dėl aukštesnio pradinio kraujospūdžio hipertenzijos atvejais šalčio sukeltas centrinio aortos kraujospūdžio padidėjimas gali padidinti nepalankių kardiovaskulinių sveikatos padarinių riziką.“
Mechanizmus nėra sunku suprasti. Šalčio poveikis sukelia kraujagyslių susitraukimą (vazokonstrikciją), t.y., lygiųjų raumenų susitraukimą, kuris kontroliuoja kraujo tekėjimą. Siekdama sumažinti šilumos praradimą per odą, kūnas perkelia kraują iš galūnių į centrą. Šis „spaudimas“ laikinai padidina kraujospūdį.
Pasak dr. Iconomidis, hipertenzijos sergantiems asmenims padidėjęs kraujospūdis gali sukelti „sunkią hipertenzinę krizę“. Savo knygoje jis aprašo atvejį, kai „61 metų vyrui, turinčiam gydomos hipertenzijos istoriją, po maudynių šaltame vandenyje kraujospūdis pasiekė 210/110 mmHg“.
Sveikiems asmenims laikinas kraujospūdžio padidėjimas nuo ledo vonių gali turėti teigiamą, hormetišką poveikį. Tačiau dr. Iconomidis įspėja apie ūminį kraujospūdžio padidėjimą žmonėms, kurie jau linkę į hipertenziją.
Širdies aritmija
Svarbu suprasti skirtumą tarp širdies ritmo variabilumo (HRV), kuris yra psichologinės ir fiziologinės sveikatos rodiklis, ir širdies ritmo nereguliarumo (aritmijos). Dauguma žmonių mano, kad stabilus širdies ritmas yra geras dalykas, tačiau iš tikrųjų širdis neturėtų veikti kaip metronomas. Nors visi suprantame, kad širdis turi pagreitėti ar sulėtėti, kad atitiktų poreikį fizinio krūvio metu, daugelis nežino, kad nedideli širdies ritmo svyravimai yra susiję su kvėpavimo ar net minčių pokyčiais.
Tačiau širdies aritmija yra nereguliarus širdies ritmas, kuris neatitinka kūno poreikių. Esant aritmijai, širdis gali plakti pernelyg greitai, praleisti dūžį arba pridėti papildomą dūžį, kurio nereikia.
Tachikardija – tai būklė, kai širdis plaka per greitai.
Bradikardija – tai būklė, kai širdis plaka per lėtai.
Šie nereguliarumai dažniausiai yra nekenksmingi, tačiau retais atvejais jie gali būti problematiški.
Autonominis konfliktas ir Mike Tipton teorija
Širdies veiklos ir šalto vandens terapijos sąveikos tyrimų lyderis yra Mike Tipton, PhD, kuris vadovauja Ekstremalių aplinkų laboratorijai Portsmuto universitete, Jungtinėje Karalystėje. Jis sukūrė terminą „autonominis konfliktas“, kuris apibūdina dvi konkuruojančias organizmo reakcijas šalto vandens terapijos metu.
Pagal Tipton, įkvėpimo refleksas (angl. gasp reflex) atsiranda, kai pradedame panirti į šaltą vandenį. Jis suaktyvina simpatinę nervų sistemą, kuri paruošia kūną kovai ar bėgimui: padidėja širdies ritmas, kepenys išskiria gliukogeną raumenims, ir išsiskiria adrenalinas. Tačiau kai šaltas vanduo uždengia mūsų veidą, aktyvuojamas „nardymo refleksas“, kuris priešingai – sulėtina širdies ritmą, kad taupytų deguonį.
Tipton nuogąstauja, kad šių dviejų refleksų konfliktas gali paaštrinti širdies aritmiją ir sukelti pavojingą būklę, tokią kaip širdies nepakankamumas. Vis dėlto per savo 30 metų plaukiojimo šaltame vandenyje praktiką dr. Iconomidis nėra pastebėjęs tokio reiškinio. Nepaisant to, jis nurodo Tipton teoriją ir rekomenduoja vengti panirti į šaltą jūrą veidu į priekį – geriau įlipti į vandenį kojomis.
Plaučių edema
Medicinoje „plaučių edema“ reiškia plaučių patinimą. Plaučių edema apibūdina skysčių kaupimąsi kvėpavimo takuose, vedančiuose į plaučius, apsunkinant kvėpavimą.
Pasak dr. Iconomidis, plaučių edema pirmą kartą buvo pastebėta tarp jūrų pėstininkų SEAL, kurie intensyvių šalto vandens treniruočių metu patyrė nekontroliuojamą kosulį, gleivių kaupimąsi ir kvėpavimo sunkumus. Tačiau mano pačios patirtis su plaučių edema slidinėjant ekstremaliomis šaltomis sąlygomis rodo, kad tai nėra tiesiogiai susiję su šaltu vandeniu. Greičiau tai gali būti dėl per didelio šalto oro įkvėpimo.
Rimtesniais atvejais per daug šalto oro plaučiuose gali sukelti kosulį, kuris pažeidžia mažus kraujagysles kvėpavimo takuose, sukeldamas krauju permirkusių gleivių kaupimąsi burnoje. Man visada padėdavo tiesiog atsipūsti ir leisti plaučiams nurimti.
Neurologiniai sutrikimai
Dr. Iconomidis perspėja, kad plaukiojimas šaltame vandenyje gali būti pavojingas žmonėms, sergantiems „blogai kontroliuojama epilepsija“ ir (arba) „polineuropatija“. Jo susirūpinimas gali būti susijęs su tuo, kad priepuolis vandenyje gali sukelti mirtiną pavojų, pavyzdžiui, paskendimą. Nors ledo vonioje toks pavojus atrodo mažesnis nei plaukiojant Viduržemio jūroje, kur plaukioja pats Dr. Iconomidis, jo perspėjimas asmenims, patiriantiems priepuolius, yra reikšmingas.
Reino fenomenas (Raynaud’s)
Be to, Dr. Iconomidis aprašė du atvejus, kai šalto vandens plaukikai patyrė Reino sindromo priepuolius šalto vandens terapijos metu. Reino sindromas yra sudėtinga termoreceptorių, nervų sistemos ir terminio suvokimo sąveika, sukelianti šaltojo jautrumo reakciją, kuri dažnai lydima nerimo. Pavyzdžiui, kraujagyslių susitraukimas (vazokonstrikcija) Reino sindromo metu gali būti toks stiprus, kad pirštai pabąla ar net pilkėja.
Reino sindromas gali pasireikšti dviem formomis: viena jų gerai reaguoja į palaipsnį terapinį poveikį, kita – ne. Pirmajai formai dažnai padeda struktūruoti kvėpavimo pratimai ir šalto vandens terapijos mokymai. Pavyzdžiui, viename vaizdo įraše „Ar galima ledo vonia sergant Reino sindromu?“ moteris, atlikdama ledo vonios terapiją, pasakoja apie Reino priepuolį, kurį patyrė, būdama lauke 15 °C temperatūroje su šeima žiemą.
Šis vaizdo įrašas įdomus tuo, kad ji pasakoja savo istoriją, panirusi iki kaklo į labai šaltą vandenį.
Ji sako: „Žiūrėkite į mane dabar: sėdžiu 4 °C vandenyje, mano rankos nėra baltos ir kraujotaka pilnai atsistačiusi!“
Jos pasveikimas nuo Reino sindromo buvo išskirtinis, tačiau to neįvyko iš karto. Pirmiausia ji stebėjo kitus ledo vonioje. Tada sėkmingai atliko dalinį panirimą, galiausiai nusileido iki pažastų, kol pasiekė komforto lygį, matomą vaizdo įraše. Jos patirtis atitinka palaipsnio streso poveikio terapijos rekomendacijas, kai kenčiantis asmuo palaipsniui pripratinamas prie vis sudėtingesnių sąlygų – procesas, vadinamas streso inokuliacija.
Anoreksija
Nors Dr. Iconomidis šios temos nemini, verta atskirai aptarti anoreksiją. Kūno dismorfija ir apsėdimas liesu kūno sudėjimu, būdingi anoreksijai, yra labai pavojingi. Sergančiųjų mirtingumo rodikliai yra didžiausi iš visų psichikos sutrikimų, o pasveikimo rodikliai – žemi. Dar prieš tai, kai ledo vonios tapo populiarios tarp biohakerių, anoreksikai įtraukė jas į netinkamų praktikos priemonių, susijusių su jų sutrikimu, rinkinį.
Vienos apklausos duomenimis, daugiau nei pusė respondentų, turinčių mitybos sutrikimų, sąmoningai taikė šalto vandens poveikį kaip būdą skatinti riebalų mažėjimą (Reas et al., 2019). Vis dėlto, sąmoningas šalto vandens poveikis yra maistingai reiklus, ir jokios šalto vandens terapijos programos negalima pradėti tol, kol mityba, atitinkanti minimalius kalorijų ir mikroelementų poreikius, nėra įtvirtinta. Šia prasme naujausi atvejų tyrimai parodė, kad ketogeninė dieta padėjo išspręsti anoreksiją, kai kitos dietos nepadėjo.
